Pagaliau oras toks, kad galima nebesėdėti klasėje. Tad Šiaulių ,,Juventos“ 1b kl. mokiniai, aktyvūs projektų „Sveikatiada“, „eTwinning“ „Smagu sveikai gyventi išreiškiant save!“, Nordplus – eTwinning „Primary students experiment, observe, investigate and create - 2014-2016“ dalyviai, išsiruošė į žygį prie Talkšos ežero.

Pirmoji užduotis – suskaičiuoti, kiek gi žingsnių iki ežero. Manot, tai lengva? Nieko panašaus! Net kalbėti su draugais vaikams nėra kada, tik girdisi: „šimtas vienas... trys šimtai keturiasdešimt penki... oi, pamečiau skaičių... kiek tu suskaičiavai?“ Pagaliau priešais akis - Geležinė lapė, Linksmasis labirintas ir sporto aikštynas. Smagu bus pasiausti, pasportuoti!

Antroji užduotis skirta Talkšos paukščių pažinimui, jų fotografavimui. Kiek čia kirų! O gal tai žuvėdros? Pirmokai diskutuoja apie tai, kaip gražesnį kadrą ,,pagauti“, kuris daugiau ančių suskaičiuos, kaip atskirti patelę nuo patinėlio. Aistroms kiek aprimus, vėl sujudimas. Ežere pasirodo gulbė, kuri iriasi vaikų link. Puikumėlis!

Laikas trečiajai užduočiai. Visi dalinasi į poras, ima padidinimo stiklus ir leidžiasi į atgimusios gamtos požymių paieškas. O jų tiek daug! Kalasi klevo „nosiukas”, ant žemės išbuvęs visą žiemą. Ar užteks jam jėgų įsitvirtinti, išleisti šaknis ir užaugti?

O štai ridenasi ir kaštonas, iškišęs daigelį. Danielė jį priglaudžia: pasodinsime klasėje į vazoną ir stebėsime, vėliau persodinsime parke.

Mėta su Oskaru stebi slieką, kuris ieško, kaip patogiau įsirausti. Dar kažkas džiaugiasi geltonu drugeliu ir jo skrydžiu. Pirmosios pavasarinės gėlytės magina jas uostyti. Veiklos užtenka visiems. Ateina eilė kompasui. Kur Šiaurė, o kur Pietūs? Kaip išsiversti gamtoje be kompaso? O gal jį galime pasidaryti patys? Pirmokus žavi viskas, kas nauja, nežinoma. Smalsumui nėra galo...

Prie Auksinio berniuko kyla noras užtraukti dainą apie kiškių mokyklą. Daina skamba labai gražiai, nes pirmokai ne tik persikūnija į mažus kiškučius, bet ir ruošiasi „eTwinning“ projekto „Mokyklų vizija“ dainų konkursui!

Neskubėdami, pasikalbėdami grįžtame į klasę. Tai kokį atstumą įveikėme? Visa laimė, kad keletas mokinukų prisimena keliavę su žingsniamačiais. Tačiau visų vaikų žingsnelių skaičiai skirtingi. Kodėl? Vaikai suka galveles, kol vienam gudročiui kyla mintis, jog mažiausiai žingsnelių suskaičiavo tie, kurie ramiausi, lėčiausi, o daugiausiai – klasės judruoliai, lakstę už du!

Į pagalbą tenka kviesti visagalę Matematiką – sudėti, dalinti... Pagaliau paaiškėja, kad kiekvienas pirmokas vidutiniškai nužingsniavo net po 5 kilometrus. Vaikai negali patikėti, kad tiek daug įveikta.

Tokia integruota veikla – ir pramoga, ir rimtas mokslas. Juk tiek daug sužinota, patirta, išmokta!

KAIP PIRMOKAI KILOMETRUS MYNĖ from aurelija on Vimeo.

Išvyka į Burbiškes, Kleboniškes - ne tik susipažinom su savo kraštu, bet ir daug judėjom!