Pranešimas „Tarptautinių programų sinergija bendrajam ugdymui – kam to reikia?“

Rimvydas Zailskas, Prienų r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas 

Mūsų švietimo skyrius kaip institucija  tarptautiniuose projektuose dalyvaujame jau daugiau nei 10 metų, suprantame jų teikiamas galimybes. Tokia veikla neabejotinai padeda įgyvendinti norimus pokyčius švietime, išplečia mokyklų, mokytojų, savivaldybių darbuotojų profesinio augimo galimybes. Skirtingų šalių švietimo, kultūrinis kontekstas padeda atrasti naujus sprendžiamų problemų aspektus ir šių problemų sprendimo galimybes, o susitelkimas bendram mokymuisi projektinės veiklos kontekste realiai sustiprina dalyvių motyvaciją keistis ir keisti mokymo(si) procesą. Būtent projektų pagalba galėjome realizuoti bent dalį mokyklų steigėjų įsipareigojimų gerinti švietimo kokybę Prienų rajone ir atskirose mokyklose. Įgyvendinti projektai ir jų rezultatai paskatino Geros mokyklos koncepcijoje užkoduotus pokyčius: sudarė sąlygas mokytojų nuostatų keitimui, jų pozityvaus profesionalumo didinimui, lyderystės mokymuisi stiprinimui, refleksyviajai profesinei praktikai, o svarbiausia – ugdymo proceso kaitai, kreipiant jį šiuolaikiškumo linkme ir taip sudarant prielaidas mokinių pasiekimų gerinimui.

Vytautas Pačiauskas, Švietimo mainų paramos fondo bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas

Sinergija - (gr. synergia - veikimas kartu) - reiškinys, matematiškai apskaičiuojamas, kai du atskiri veiksniai, veikdami kartu, duoda didesnį poveikį, negu jų abiejų veiksnių, veikiančių atskirai, poveikių suma: f(A;B) > f(A) + f(B). Todėl tarptautinių programų ir projektų sinergija bendrojo ugdymo, įskaitant ir ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, institucijoms suteikia didesnę naudą.  Tokiu būdu užtikrinamas veiklų pasirinkimas mokykloje, atliepiant kiekvieno mokomojo dalyko ar paties besimokančiojo besikeičiančius poreikius. Kalbėsime, kaip derinti didžiausios švietimo programos „Erasmus+“ ir kitų veiklų bei iniciatyvų teikiamas galimybes mokiniui, mokytojui, visai mokyklos bendruomenei.

Geroji patirtis

Kristina Rudelienė, Klaipėdos Gedminų progimnazijos anglų kalbos mokytoja

Šiuolaikiniame, nuolat besikeičiančiame pasaulyje mokytojui nepakanka būti tik žinių perteikėju, labai svarbu mokiniuose pažadinti kūrybines galias, diegti moralines vertybes. Būtent dalyvavimas tarptautinių programų projektuose suteikia puikių galimybių  mokyt(is) KITAIP: nestandartinės mokymo(si) erdvės, prasminga ir paveiki dalykų integracija, darbas tarptautinėje komandoje, patirtinis mokymasis sprendžiant gyvenimiškas situacijas padeda siekti giluminio, kompleksinio poveikio ugdymo procese. Kaip ugdyti mokinių kūrybiškumą, bendrąsias kompetencijas, skaitmeninį raštingumą, siekti geresnių mokymo(si) rezultatų, praturtinant ugdymo turinį inovacijomis, sukurtais produktais, dalyvaujant tarptautiniuose projektuose, pristatysiu pranešimo metu.      

Dovilė Dilienė, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro profesijos mokytoja metodininkė

Verslumas yra tapęs viena iš būtinųjų kompetencijų. Tačiau kaip ugdant verslumą nepamiršti tarptautiškumo? „eTwinning“ yra vienas iš įrankių, kuris padeda lengvai, paprastai ir įdomiai pamokose sujungti visus svarbiausius komponentus. Ir tokios pamokos – pirmi tikro verslumo žingsniai.

               

 

Aurelija Dirginčienė, Šiaulių Juventos progimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė

Pamoka projekte ar projektas pamokoje? Geriausi rezultatai pasiekiami, kai projektas ir pamoka tampa visuma. Juk dirbant su pradinių klasių mokiniais, projektinės veiklos labai glaudžiai integruojasi į ugdymą. Ne veltui mokytojas renkasi tokius metodus, kurie padeda geriausiai pasiekti ugdymui iškeltus tikslus bei uždavinius.

 

 

 

Kūrybinės dirbtuvės „Partnerių paieškos įrankiai“

Staselė Riškienė, Kuršėnų Pavenčių m-klos anglų k. mokytoja ekspertė, programos „eTwinning“ ambasadorė (spalio 4 d.)

Raminta Birgėlienė, Gargždų „Minijos“ progimnazijos IT mokytoja metodininkė, programos „eTwinning“ ambasadorė ir Asta Kundreckaitė, Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorė (spalio 3 ir 5 d.)

Užsiėmimo dalyvius kviesime išbandyti erdvės „TwinSpace“ bei kitus internetinius išteklius partnerių paieškai ir pasidalinsime praktiniais patarimais bei idėjomis, kad partnerių tarptautiniams projektams paieška būtų kuo sėkmingesnė. Be to, aptarsime partnerių atsakomybes bei pasiskirstymo veikla principus ir kartu kursime sėkmingo vadovavimo partnerių komandai atmintinę.

Kūrybinės dirbtuvės „„eTwinning Live“ – projekto planavimui ir įgyvendinimui“

Danguolė Vaitmonienė, Kauno Veršvų gimnazijos informacinių technologijų mokytoja ekspertė, programos „eTwinning“ ambasadorė ir Laima Vidauskienė Jonavos Justino Vareikio progimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė, programos „eTwinning“ ambasadorė

„Pasakyk man, ir aš pamiršiu. Parodyk man, ir aš galbūt prisiminsiu. Bet įtrauk mane į veiklą, ir aš išmoksiu“. Ši kinų patarlė gali tapti mūsų kūrybinių dirbtuvių šūkiu. „eTwinning Live“ - erdvė, kurioje programos „eTwinning“ dalyviai randa bendraminčius, drauge kuria projektus, bendrauja ir bendradarbiauja. Užsiėmimo dalyviai praktiškai išbandys „eTwinning Live“ įrankių galimybes, darbastalio privalumus bei vaizdo konferencijų įrankį, planuojant bei įgyvendinant projektus.

Kūrybinės dirbtuvės „Įrankiai projekto rezultatų sklaidai“

Jolita Morkūnaitė, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos direktorė, dailės mokytoja ekspertė, programos „eTwinning“ ambasadorė

Projekto rezultatų sklaida – tai suplanuotas informacijos apie projektų pasiektus rezultatus pateikimas suinteresuotosioms šalims. Naudodamiesi virtualios bendradarbiavimo aplinkos Twinspace įrankiais sukursime 2-3 skirtingo pobūdžio informacinius pranešimus apie projekto veiklos rezultatus. Nagrinėsime konkrečius projektų pavyzdžius ir aiškinsimės kaip tinkamai suplanuota ir įgyvendinta projekto sklaida gali padidinti projekto rezultatų poveikį mokinių ugdymui.

 

Kūrybinės dirbtuvės „Kaip įgyvendinti gerą projektą“

Lina Ramanauskė, Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorė ir Monika Rajeckaitė, Švietimo mainų paramos fondo projektų specialistė

Projekto gyvavimo ciklas – tai laikotarpis nuo projekto idėjos gimimo momento iki jo užbaigimo. Įgyvendinant projektą svarbu vertinti jo vykdymo procesą bei projekto poveikį. Monitoringas (stebėsena) reikalingas, kad projektas būtų įgyvendinamas pagal planą, o vertinimas užtikrina, kad projektas duos papildomos naudos visoms suinteresuotosioms šalims – tiesioginiams dalyviams ir kitiems galimiems naudos gavėjams. Monitoringas ir vertinimas atliekami įvairiuose projekto įgyvendinimo etapuose ir yra tarpusavyje susiję, nes monitoringas teikia informaciją vertinimui. Projekto vertinimas vyksta visą projekto laikotarpį nuo inicijavimo iki užbaigimo. Kaip ir viso projekto įgyvendinimo metu, taip ir jo pabaigoje svarbu aptarti bei įvertinti atliktus darbus, pasiektus rezultatus, įsivertinti save kaip projekto vadovą ir komandos narius, pamatuoti projekto poveikį ir t. t.. Svarbu, kad projekto veiklų ir procesų įsivertinimo duomenys būtų naudojami būsimoms projektinėms veikloms tobulinti ar pasitarnautų generuojant naujas projektines idėjas.

Šių kūrybinių dirbtuvių metu kalbėsimės apie gero, kokybiško projekto principus, akcentuojant projekto (rezultatų, poveikio, komandos ir kt.) monitoringo (stebėsenos) ir vertinimo svarbą ne tik jo užbaigimo etape, pateiksime praktinių „Do‘s and Don‘ts“ pavyzdžių įgyvendinant projektą bei atliekant jo vertinimą, o taip pat lauksime Jūsų gerosios patirties pristatymų.  

Pranešimas „Tarptautinių programų bendrajam ugdymui ateities vizija“, Gražina Kaklauskienė, Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja

Kalbėsime apie situaciją Europoje ir jos ateities scenarijus, tarpinio „Erasmus+“ programos vertinimo Lietuvoje rezultatus ir  „Erasmus+“ programos ateities viziją.